Izaijo 23

Taršišo laivai, vaitokite,

nes jūsų uostas sugriautas!

Tą žinią gavo jie iš Kitimų krašto grįždami.

₂Nutilkite, pajūrio gyventojai,

Sidono pirkliai,

kurių įgaliotiniai perplaukė jūrą

₃ir skrodė vandenis plačius!

Jums pajamas teikė Nilo pjūties derlius –

Šihoro grūdai;

jūs pardavinėjote juos tautoms.

₄Susigėsk, Sidone, tvirtove jūroje,

nes jūra sako: „Aš nesiraičiau iš skausmo,

negimdžiau, sūnų neauginau, dukterų neauklėjau“.

₅Net egiptiečiai, išgirdę apie Tyro likimą,

bus pritrenkti iš baimės.

₆Vaitokite iš širdgėlos, pajūrio gyventojai!

Kelkitės į Taršišą!

₇Ar tai jūsų puikusis miestas,

senų senovėje įkurtas?

Ar tai

jo kojos vedė į tolimas šalis

įkurti savo nausėdijų?

₈Kas šitaip lėmė Tyrui, karūnų dalytojui,

kurio pirkliai lyg valdovai,

o verteivos lyg žemės didžiūnai?

₉Galybių VIEŠPATS lėmė,

kad būtų sugėdintas visas jo išpuikimas,

pažemintas visų žemės didžiūnų išdidumas.

₁₀Plauk į savo kraštą, Taršišo laive;

nebėra tau uosto.

₁₁VIEŠPATS ištiesė savo ranką virš marių,

išgąsdino karalystes ir paliepė,

kad būtų sugriautos Kanaano tvirtovės.

₁₂Ir tarė jis: „Nebedžiūgausi daugiau,

mergele, Sidono dukterie; tu patekai priespaudon.

Nors pakiltum ir nukeliautum į Kitimų kraštą,

ramybės ir ten tau nebus.

₁₃Chaldėja, o ne Asirija buvo ta tauta, kuri užsimojo

Sidoną paversti dykumos žvėrių buveine. Chaldėjai

statydinosi apsiausties bokštus, nugriovė Tyro

rūmus ir pavertė miestą griuvėsiais.

₁₄Taršišo laivai, vaitokite,

nes jūsų uostas sunaikintas!

₁₆Imk arfą, valkiokis po miestą, kekše užmiršta!

Gražiai skambink, išdainuok visas savo dainas,

kad jie galėtų tave prisiminti.